Kai žmogaus inkstai nebefunkcionuoja, yra trys gydymo būdai:
⦁ hemodializė;
⦁ peritoninė dializė;
⦁ inkstų transplantacija.

Daugelis pacientų pastebėjo, kad po transplantacijos jų gyvenimo kokybė pagerėjo: atsirado daugiau laisvo laiko, nebėra griežtos dietos ir skysčių ribojimo. Su inkstų transplantacija yra susijusi ir tam tikra rizika, be to, transplantuotas inkstas gali funkcionuoti daug metų, tačiau ateityje Jums vėl gali prireikti dializės procedūrų.

Inkstų tranplatacija yra inksto persodinimo operacija, kurios metu sergančiajam inkstų nepakankumu implantuojamas sveikas kito žmogaus inkstas. Jis implantuojamas apatinėje pilvo dalyje, jo kraujagyslės prijungiamos prie arterijos ir venos, o šlapimtakis įsiuvamas į šlapimo pūslę. Transplantuotas inkstas atlieka pažeistų inkstų funkcijas.

Sergančiojo inkstai dažniausiai yra paliekami, išskyrus šiuos atvejus:
⦁ inkstai policistiniai (nėra vietos transplantatui);
⦁ yra lėtinės infekcijos židinys (pavyzdžiui, kalkuliozinis pielonefritas).

Jei apsisprendėte dėl transplantacijos ir norite būti tiriamas kaip potencialus recipientas (inkstų gavėjas) transplantacijai, turite kreiptis į Jūsų dializės klinikoje dirbantį gydytoją nefrologą. Jis įvertins persirgtas ligas, bendrą būklę, tyrimus ir nuspręs, ar pradėti detalesnį ištyrimą.

Detalesniam ištyrimui Jūs būsite nukreipti gydytojų specialistų konsultacijoms (kardiologui, odontologui, ginekologui/urologui, LOR gydytojui, echoskopuotojui ir t.t.).

Jeigu tyrimuose nebus rimtų pakitimų, dėl kurių nebūtų galima atlikti inkstų transplantacijos, Jūs būsite nukreiptas į transplantacijos centrą (VUL Santaros klinikas arba LSMUL Kauno klinikas). Transplantacijos centro nefrologas, įvertinęs tyrimus ir aptaręs su Jumis transplantacijos riziką ir naudą, įtrauks Jus į inksto transplantacijos laukiančiųjų sąrašą.

Jūsų, kaip recipiento, būklė bus nuolat stebima mūsų dializės klinikoje, duomenys nuolat atnaujinami ir siunčiami transplantacijos centrui.

Inksto transplantacijos yra dviejų rūšių:
⦁ gyvo donoro inksto transplantacija;
⦁ mirusio donoro inksto transplantacija.

Inksto donoru gali būti Jūsų sutuoktinis arba giminaitis. Apsisprendęs būti donoru, Jūsų artimas žmogus bus nukreiptas nefrologo konsultacijai, jam bus atlikti išsamūs tyrimai. Jeigu nebus kontraindikacijų, Jums galės būti atlikta transplantacija iš gyvo donoro.

Jei laukiate mirusio donoro inksto, gali užtrukti, kol atsiras Jums tinkamas inkstas.

Skambučio dėl transplantacijos galite sulaukti bet kuriuo paros metu ir turite būti tam pasiruošę. Svarbu transplantacijos centrui pateikti tikslius savo kontaktus ir, sulaukus skambučio, kuo skubiau į jį atvykti.

Tikimasi, kad kiekvienas transplantuotas inkstas funkcionuos ilgai, tačiau nėra jokių garantijų. Yra daug veiksnių, dėl kurių persodintas inkstas gali neprigyti. Retais atvejais transplantuotas inkstas gali apskritai nepradėti veikti, tada tenka jį pašalinti ir tęsti dializes.

Tokiu atveju galėtumėte būti vėl įtrauktas į inksto transplantacijos laukiančiųjų sąrašą.

Kaip ir bet kuri operacija, inkstų transplantacija yra susijusi su tam tikra rizika.

Dažniausiai pasitaikančios komplikacijos:
⦁ kraujavimas po operacijos;
⦁ šlapimo pratekėjimas pro nesandarią siūlę;
⦁ ūmus arba lėtinis transplantato atmetimas;
⦁ infekcijos.

Kad Jūsų organizmas neatmestų transplantuoto inksto, Jums bus skiriami imunitetą slopinantys vaistai, kuriuos vartosite tol, kol funkcionuos transplantuotas inkstas. Juos vartodamas tapsite imlesnis įvairioms infekcijoms, todėl po transplantacijos ypatingai svarbu sveikai gyventi ir laikytis gydytojų rekomendacijų.

Visi donorai yra išsamiai ištiriami, jiems atliekami instrumentiniai ir laboratorinius šlapimo bei kraujo tyrimai (pavyzdžiui, dėl hepatitų, citomegalo viruso, ŽIV, sifilio ir t.t.), ir tik gavus neigiamus atsakymus, inkstas transplantuojamas. Visgi neįmanoma suteikti 100 proc. garantijos, kad žmogus nesusirgs jokia liga, perduota per transplantuotą organą.

Po transplantacijos Jūs turėsite reguliariai lankytis transplantacijos centre, kuriame bus atliekami laboratoriniai kraujo ir šlapimo bei instrumentiniai tyrimai. Kad transplantuotas inkstas funkcionuotų kuo ilgiau, būtinas glaudus paciento ir gydytojo bendradarbiavimas.