Kai inkstai nebefunkcionuoja, dalį jų funkcijų atlieka dializės aparatas. Tad kai kurių vaistų, kuriuos vartojote prieš dializę, dozė gali būti sumažinta ar jų apskritai nebereikės, tačiau gali prireikti kitų vaistų.

Būtina pasikonsultuoti su gydytoju ar slaugytoja, kaip tinkamai vartoti Jums paskirtus medikamentus. Jeigu pradėję vartoti Jums paskirtus vaistus pastebėjote naujų simptomų, apie tai būtina pasakyti slaugytojai ar gydytojui.

Inkstų ligomis sergantys ir dializuojami pacientai dažnai serga aukšto kraujo spaudimo liga – arterine hipertenzija. Įrodyta, kad aukštas kraujo spaudimas lemia mirtinas širdies ir kraujagyslių ligas (miokardo infarktą, insultą ir kt.), todėl jį diagnozavus būtina vartoti gydytojo skirtus medikamentus.

Daliai pacientų, pradėjus dializės procedūras, palengvėja arterinės hipertenzijos korekcija, t. y. sumažėja medikamentų kiekis ar dozės. Pagrindinė priežastis – dializės metu pašalinamas vandens ir druskos (Na) perteklius.

Daugumai dializuojamų pacientų diagnozuojama mažakraujystė – anemija. Taip yra todėl, kad inkstai nepagamina hormono eritropoetino (EPO), kuris skatina kaulų čiulpus gaminti raudonuosius kraujo kūnelius ir palaikyti normalų hemoglobino lygį.
Anemijai būdingi simptomai:
⦁ nuovargis;
⦁ energijos stoka;
⦁ nesugebėjimas koncentruoti dėmesio;
⦁ galvos svaigimas;
⦁ raumenų silpnumas.

Vaistai anemijai gydyti gali būti skiriami kaip injekcija po oda ar į veną dializės metu. Paskirta vaisto dozė priklauso nuo Jūsų hemoglobino kiekio, kuris tiriamas kiekvieną mėnesį. Keičiantis hemoglobino lygiui, koreguojama ir EPO dozė.

Normaliam hemoglobino kiekiui palaikyti, be eritropoetino, (EPO) būtina:
⦁ pilnavertė mityba;
⦁ vitaminas B12 (injekcijos);
⦁ folio rūgštis (vartojama kiekvieną kartą po dializės);
⦁ geležis.

Dializuojamiems pacientams reguliariai tiriamos geležies atsargos organizme (feritinas), ir pagal jo kiekį skiriami geležies preparatai. Paprastai jie suleidžiami dializės metu, todėl nereikia papildomų injekcijų.

Viena iš inkstų funkcijų – palaikyti normalų fosforo kiekį kraujyje. Sutrikus inkstų veiklai, jie nebesugeba pašalinti fosforo pertekliaus iš kraujo, todėl būtina kontroliuoti fosfatų lygį ribojant jų suvartojimą bei vartojant medikamentus.

Fosforo yra beveik visuose maisto produktuose, tačiau kai kuriuose (pavyzdžiui, piene ir jo produktuose, ankštinėse daržovėse, žuvyje, „Coca Cola“, virtoje dešroje, pieniškose dešrelėse ir kt.) jo yra daugiau. Gydytojas patars, kokių maisto produktų reikia vengti, ir paskirs vartoti fosforo surišėjus, jei jo kiekis kraujyje bus padidėjęs.

Yra įvairių rūšių fosforo surišėjų, dažniausiai vartojami yra kalcio pagrindu. Kad ir kokios rūšies surišėjai Jums būtų paskirti, svarbu juos vartoti kiekvieno valgymo metu, kad jie surištų maiste esančius fosfatus ir neleistų organizmui jų pasisavinti.

Dar viena ypač svarbi inkstų funkcija – aktyvuoti vitaminą D. Po saulės vonių ar su maistu į organizmą patekęs vitaminas D aktyviu tampa tik inkstuose. Toli pažengęs inkstų funkcijos nepakankamumas sąlygoja vitamino D stoką.

Šis vitaminas būtinas normaliam kaulų kietumui užtikrinti. Kai jo trūksta, organizmas prastai įsisavina kalcį iš maisto. Sumažėjęs kalcio kiekis kraujyje skatina paraskydines liaukas intensyviau gaminti parathormoną (PTH), kuris siekdamas palaikyti organizme normalią kalcio koncentraciją, ima jį iš kaulų, t. y. tirpdo kaulus.

Įvertinęs Jūsų tyrimus, gydytojas paskirs vartoti vitamino D.

Labai daug vaistų ir maisto papildų galima įsigyti be recepto. Pirkdami ir vartodami juos, turite būti atsargūs. Kai kurie jų netinka pacientams, sergantiems inkstų ligomis, arba gali sąveikauti su Jums jau paskirtais medikamentais, todėl labai svarbu prieš juos vartojant pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

Dializės metu jums bus paskirtas medikamentas – antikoaguliantas, t. y. kraują skystinantis vaistas. Jis suleidžiamas tiesiai į kraujo magistrales, kad kraujas, tekėdamas magistralėmis ir dializatoriumi, nesukrešėtų. Vaistas būna dviejų rūšių: heparinas ir mažos molekulinės masės heparinas. Visi antikoaguliantai atlieka tą pačią funkciją – neleidžia kraujui sukrešėti.

Vaisto dozė kiekvienam pacientui yra individuali ir gali kisti, atsižvelgiant į paciento būklę. Jei ilgai kraujuoja po dializės iš dūrių vietos – dozė gali būti mažinama, jei susidaro krešuliukai sistemoje – dozė didinama.