Hemodializė – tai gydymo metodas, kurį taikant kenksmingų medžiagų ir skysčių perteklius iš kraujo per dirbtinę membraną yra šalinamas į dializei naudojamą tirpalą. Procedūrai atlikti reikalinga kraujagyslinė prieiga, iš kurios paimamas kraujas, perleidžiamas per dializatorių, išvalomas ir saugiai grąžinamas į organizmą.
Kraujagyslinė prieiga suformuojama nedidelės operacijos metu.
Yra trys pagrindinės prieigos rūšys ir jas visas aptarsime:
⦁ arterioveninė jungtis (AVJ);
⦁ arterioveninė dirbtinė jungtis (kraujagyslinis protezas);
⦁ ilgalaikis centrinės venos kateteris.
Arterioveninė jungtis (AVJ) yra geriausias ir saugiausias būdas atlikti hemodializę. Ši jungtis yra formuojama nevyraujančioje rankoje, t. y. dešiniarankiamas – kairėje, kairiarankiamas – dešinėje. Tai atliekama nedidelės operacijos metu, kai sujungiama vena ir arterija. Operacija užtrunka apie valandą, paprastai ji atliekama taikant vietinį nuskausminimą, todėl dalį dienos praleisite ligoninėje. AVJ subręsti reikia apie 4–6 savaičių, šiuo periodu ją reikia nuolat mankštinti.
Sujungus veną su arterija, sukuriama spartesnė kraujo tėkmė venoje. Dėl to vena sustorėja ir padidėja, tampa matoma po oda – šiek tiek panaši į didelę varikozinę veną. Ją palietę jausite „burzgimą“. Šis pojūtis labai svarbus, nes jis reiškia, kad jungtis funkcionuoja tinkamai. Turėtumėte kasdien tikrinti jungtį ir, jei ji nustotų funkcionuoti, nedelsiant praneškite gydytojui.
Kraujagyslinis protezas – tai dirbtinė jungtis, kai nedideliu vamzdeliu sujungiama paciento arterija su vena. Protezas reikalingas nedaugeliui žmonių, kai jų pačių venų nepakanka ar jos yra per silpnos arterioveninei jungčiai. Dirbtinė jungtis išvedama arti odos paviršiaus, kad būtų lengviau įdurti adatą.
Centrinės venos kateteris yra naudojamas, kai nėra galimybės suformuoti AVJ ar kraujagyslinį protezą. Tai nuolatinis prietaisas, kuris turėtų tarnauti tol, kol Jums jo reikės.
Maždaug pieštuko storio lankstus plastikinis vamzdelis (kateteris) įvedamas į stambią veną kaklo apačioje ir pritvirtinamas. Kateteris turi du kanalus. Atliekant hemodializės procedūrą, kraujas imamas iš vieno kanalo ir grąžinamas per kitą kanalą. Apie 15 cm vamzdelio lieka virš odos, o kateterio įvedimo vieta aptvarstoma. Tvarstis turi būti švarus ir sausas, o prausiantis ir plaunant galvą reikia būti itin atsargiems, nes sušlapinus tvarstį padidėja infekcijos rizika.
Vamzdelis lengvai paslepiamas po drabužiais.
Dializės metu į arterioveninę jungtį įvedamos dvi adatos. Viena adata kraujas paimamas iš paciento, plastikiniais vamzdeliais teka į dializatorių, ten išvalomas ir grąžinamas į organizmą kita adata.
Dializatorius sudarytas iš maždaug 10 tūkst. plonų „siūlų“, per kuriuos prateka kraujas, o aplink juos teka dializuojamas tirpalas. Dializatoriuje kraują nuo dializuojamo tirpalo skiria pusiau pralaidi membrana. Kraujas nesusimaišo su tirpalu, tačiau tirpalas ištraukia iš kraujo skysčių perteklių ir kenksmingas medžiagas.
AVJ gali tarnauti labai ilgai. Kai kurių pacientų AVJ funkcionuoja net trisdešimt metų! Tačiau jei esate vyresnio amžiaus arba sergate kitomis ligomis (pavyzdžiui, diabetu), AVJ gali veikti ne taip ilgai.
AVJ arba dirbtinė jungtis yra geriausias hemodializės prieigos variantas, nes:
⦁ mažesnė infekcijos rizika lyginant su centrinės venos kateteriu;
⦁ leidžia pasiekti didesnę kraujo tėkmę dializės metu, dėl to geriau išvalomas kraujas, dializė efektyvesnė;
⦁ AVJ dažniausiai tarnauja ilgiau nei dirbtinė jungtis, tačiau jos abi tarnauja ilgiau nei kateteris.
Jungties tipas | Pliusai | Minusai |
Arterioveninė jungtis |
|
|
Dirbtinė jungtis (protezas) |
|
|
Ilgalaikis centrinės venos kateteris |
|
|
⦁ Kasdien patikrinkite AVJ funkcionavimą, paliesdami odos plotą ir pasiklausydami priglaudę ranką prie ausies. Slaugytoja ar gydytojas parodys, kaip tai padaryti.
⦁ Ranka, kurioje yra AVJ, turi būti švari, kasdien ją plaukite. Slaugytoja patars, kokį muilą geriausia naudoti.
⦁ Stebėkite, ar virš AVJ neatsirado infekcijos požymių: jautrumo, patinimo, paraudimo.
⦁ Jei manote, kad AVJ nustojo funkcionuoti ar prasidėjo infekcija, nedelsdami kreipkitės į centrą, kuriame jums atliekama dializė.
⦁ Venkite dėvėti aptemptus drabužius ar segėti rankinį laikrodį ant rankos, kurioje yra AVJ.
⦁ Nematuokite kraujo spaudimo toje rankoje, kurioje yra AVJ.
⦁ Venkite duoti kraują tyrimams iš rankos, kurioje yra AVJ (išskyrus dializės procedūras ar leidus hemodializės centro personalui).
⦁ Stenkitės nemiegoti ant rankos, kurioje yra AVJ.
⦁ Venkite nešioti sunkius daiktus ranka, kurioje yra AVJ.
Nereikia daryti nieko ypatingo, tik:
⦁ prieš kiekvieną dializės procedūrą nusiplaukite ranką, kurioje yra kraujagyslinė prieiga;
⦁ nelieskite odos aplink AVJ po to, kai slaugytoja nuvalo ranką ir paruošia įvesti adatą;
⦁ nekosėkite ir nečiaudėkite virš AVJ dializės metu;
⦁ ištraukus adatas, švelniai prispauskite tą vietą, kad sustabdytumėte kraujavimą;
⦁ grįžę namo nekasykite vietų, kur buvo įvestos adatos, ir nekrapštykite šašų.
Jei patikrinę AVJ manote, kad negirdite ar nejaučiate kraujo tekėjimo per ją, gali būti, kad jungtis užsikimšo ir nustojo funkcionuoti. Todėl nedelsdami skambinkite į dializės kliniką, nes yra tikimybė, kad AVJ dar galima išgelbėti.
Nelaukite iki rytojaus, nes rytoj – dializės diena – tada jau bus per vėlu.
Daugiau Jums reikalingos informacijos, padėsiančios prisitaikyti prie gyvenimo su dialize, galite rasti čia:
Kaip vyksta hemodializės procedūra?
