Viena iš pagrindinių inkstų funkcijų yra palaikyti normalų skysčių balansą organizme. Esant inkstų nepakankamumui, dažna problema yra skysčių perteklius. Jis lemia aukštą kraujo spaudimą, pažeidžia širdies ir kitų organų kraujagysles. Todėl tenka riboti suvartojamą skysčių kiekį, ir tai priklauso ir nuo paciento šlapimo kiekio. Dažniausiai tik diagnozavus inkstų nepakankamumą, šlapimo kiekis būna normalus, tačiau laikui bėgant jis gali mažėti.
Sveikatos priežiūros specialistai Jums rekomenduos, kiek galite suvartoti skysčių. Tam, kad išvengtumėte troškulio, leistiną suvartoti skysčių kiekį paskirstykite mažais puodeliais, kuriuos vartosite per visą dieną. Troškuliui numalšinti galite skalauti gerklę šaltu vandeniu, čiulpti ledo kubelius (kubelyje yra 10-15 ml vandens) ar kramtyti kramtomąją gumą.

Venkite druskos ir sūraus maisto (pavyzdžiui, traškučių, kumpio, greitai paruošiamų sriubų ir pan.), nes šie produktai didina troškulį.
Skaičiuodami suvartojamo skysčio kiekius, nepamirškite pridėti užslėptus skysčius: vandenį, kuriuo užgėrėte vaistus, padažus ir pieną su dribsniais.

Rekomenduojama paros skysčių norma kiekvienam pacientui apskaičiuojama taip: paros šlapimo kiekis plius 500 ml. Kodėl tiek? Nes maždaug 500 ml vandens netenkame per odą ir plaučius. Svoris, priaugamas tarp dializės procedūrų, neturėtų viršyti 1–1,5 kg per dieną ir 1,5–2,5 kg per 2–3 dienas. Kuo smulkesnio sudėjimo esate, tuo mažiau svorio turėtumėte priaugti.

Kai dializės metu šalinamas didelis skysčio kiekis (t. y., didelė ultrafiltracija), gali sumažėti kraujo spaudimas, svaigti galva ar net pradėti pykinti. Tai vadinama hipotenzija (žemu kraujo spaudimu).

Tam, kad tarp dializių neprisikauptų per daug skysčio organizme ir dializės metu geriau jaustumėtės, labai svarbu kontroliuoti suvartojamų skysčių kiekį.

Pradėję dializuotis, išgirsite terminą „sausas svoris“ . Tai yra Jūsų kūno svoris, koks jis turėtų būti be skysčių pertekliaus. Šį svorį naudojame skaičiuodami, kiek skysčio sukaupėte tarp dializės procedūrų ir kiek reikės pašalinti per kiekvieną procedūrą.

Jūsų „sausas svoris“ laikui bėgant gali kisti. Kadangi dabar Jums taikoma dializė ir jaučiatės geriau, po kelių mėnesių gali reikėti jį padidinti. Tačiau jei sirgote, neturėjote apetito ir mažai valgėte, gali reikėti jį sumažinti.

Jei vandens perteklius organizme bus itin didelis, Jūsų kūnas nuo susikaupusių skysčių ims tinti. Dėl gravitacijos tinimas prasideda nuo kulkšnių ir kyla aukštyn. Nekoreguojant skysčių pertekliaus, vanduo pradeda kauptis plaučiuose, sukeldamas mirtinai pavojingą ligą – plaučių edemą, kurios vienas pagrindinių simptomų – dusulys.

Jei pacientas šlapinasi labai mažai ar visai nebesišlapina, vienintelis būdas pašalinti skysčius iš organizmo yra hemodializė. Jei paciento svoris tarp hemodializių labai padidėja, palaipsniui vystosi širdies ir kraujagyslių ligos, todėl būtina kontroliuoti išgeriamų skysčių kiekį ir laikytis gydytojo rekomendacijų.

Jei pastebite, kad po dializės apima silpnumas, atsiranda mėšlungis, pasakykite apie tai slaugytojai. Šie požymiai gali reikšti, kad reikia padidinti Jūsų „sausą svorį“.

Beje, vasarą, sportuojant ar karščiuojant galime per parą suvartoti daugiau skysčių nei įprastinė norma.

Skysčių ribojimas daugeliui pacientų yra vienas sunkiausių dializės aspektų, tačiau yra daug patarimų, kurie Jums gali padėti:
⦁ žinokite leistiną suvartoti skysčių normą;
⦁ venkite sūraus maisto, nes jis didina troškulį;
⦁ naudokite mažą puodelį ar stiklinę, nes maloniau išgerti pilną nedidelę stiklinę nei pusę didelės;
⦁ žinokite savo puodelio tūrį ir kiek tokių puodelių galite išgerti per dieną;
⦁ pajutę troškulį, galite čiulpti ledo kubelius (bet nepamirškite, kad jie taip pat įeina į skysčių normą) ar ledinukus (atsargiai, jei sergate diabetu!);
⦁ nepamirškite apie „paslėptus“ skysčius, pavyzdžiui: melionus, arbūzus, sriubą, padažus ir šaldytus skanėstus (ledai ir pan).